Kaip lūžta korpusas III dalis.

Dauguma iš mūsų ęsame vienaip ar kitaip atsukinėję ar užsukinėję varžtus. Mums įprastose konstrukcijose laikymo jėga  ir sujungimo ilgaamžiškumas pasiekiama sudarant atitinkamo dydžio trinti tarp veržlės ir varžto.Sriegio forma ir geometrija parenkama pagal konstrukcijos poreikius.Atsukinėdami varžtą mes dažniausiai pagal sukimo jega orientaciniai nustatome kokia jėga reiks atlikti paskutinį varžto ar veržlės patempimą. Tai štai ponai, kompiuteriuose varžtai yra sutepti klijais.Tam kad viskas normaliai laikytusi, veržti beveik nereikia, nes kitaip rizikuojate paprasciausiai išlupti į plastmasę karštu būdu įpresuotas veržles. Įpresavimo vietos dažnai nėra stipriausi korpuso elementai. Jei norime nesusidaryti problemų, tai reikia veržti taip, lyg veržle butu plasmasine. Nepamirškime, kad sujungime silpniausia vieta yra veržles ir plastmases kontakto vieta. Klijai tik sudaro įspūdį, kad užveržta salyginai didele jėga.Prie visko pridėkime tai, kad plastmasė sendama silpneja. Tai ir gauname situaciją, kad iš pažiūros tvarkingam kompiuteriui reikia klijuoti veržlių tvirtinimo taškus.Dažnai ne visi varžtai yra susukami dėl labai paprastos priežasties - jie paprasčiausiai pametami, arba pamirštama iš kurios vietos išsukti. Ieškoti kur trūksta, kai kompiuteris jau praktiškai surinktas, ne labai ir norisi, o kartais nebėra ir laiko.Štai ir lieka nesusukti vieni varžtai , o tie "kuriems labiau pasiseke", gauna padidinta krūvį. Galu gale rezultatas tas pats - reikia klijuoti.